Lietuvos fintech sektorius pasiekė etapą, kuriame augimo kokybė tampa svarbesnė už įmonių skaičiaus rekordus. Stabilus 248 įmonių lygis nėra sustojimas. Tai brandos ženklas rinkoje, kur licencija, atitikties komanda, kapitalo skaidrumas ir gebėjimas aptarnauti klientus keliuose ES regionuose tampa svarbesni už greitą registraciją.
Valstybei tai yra ekonomikos politikos klausimas. 310 mln. eurų mokesčių ir 22 procentų metinis augimas rodo, kad sektorius jau nėra eksperimentinė technologijų niša. Jis prisideda prie biudžeto, kuria aukštos vertės darbo vietas ir stiprina Lietuvos kaip finansų paslaugų eksporto šalies vardą.
Talentams fintech rinka siūlo retai sutinkamą derinį: finansų, kibernetinio saugumo, teisės, duomenų analitikos, produktų valdymo ir dirbtinio intelekto kompetencijų paklausą vienoje ekosistemoje. 77 procentai vadovų planuoja didinti komandas, todėl konkurencija dėl specialistų išliks viena pagrindinių sektoriaus įtampų.
Reguliuotojams didžiausias iššūkis yra išlaikyti greitą dialogą su verslu ir kartu neleisti reputacijos rizikai kauptis periferijoje. MiCA jau parodė, kad silpniems kripto modeliams vietos mažėja. Panašus spaudimas gali didėti ir mokėjimų, stabilkoinų, tapatybės patikros bei tarptautinių perlaidų srityse.
Investuotojams Lietuvos pranašumas tampa aiškesnis tada, kai į vieną paveikslą sudedami CENTROlink, licencijavimo patirtis, tarptautinės komandos ir vietinė bankų transformacija. Tai nebe vien Vilniaus startuolių istorija. Tai platesnis šalies bandymas finansų technologijas paversti nuolatiniu konkurenciniu pranašumu.
